- gargsėti
- gargsė́ti, gárgsi (-ia), -ė́jo, gárgsėti, -i, -ėjo 1. intr. girgsėti, gagenti, gagėti (ppr. apie žąsis): Žąsys, subruktos į kamarą, tik gárgsi Ss. Girdžias, kažin kur žąsys gárgsia Slm. Prieš lietų žąsys gárgsi ir maudosi Ds. Višta gárgsėja, gal užspringo Užv. 2. intr. sunkiai alsuoti, kvėpčioti; gaikšint verkti; rėkti, dejuoti: Ko teip gárgsi, gal dusą turi? Rk. Jau visai nepašneka, tik iš gerklės gárgsi Gs. Išmetė vaikas žinduką iš burnos ir gárgsi Gs. Tokia jau jos sveikata – gárgsi gárgsi kap žąsiukas Gs. | Keli vaikėzai visą vakarą gárgsėjo (dainavo iš gerklės) Užv. 3. intr. kalbėti gargiančiu balsu: Aplinkui mane svetima kalba gargsėjo žmonės rš. Gárgsi ir gárgsi kareiviai Ad. Kai ima vokiškai gargsė́t, nieko nesupranti Alv. 4. tr., intr. kapoti (vištas), mušti: Mažąją vištelę visos vištos gárgsi Žl. Koks čia gaidys, kad vištas gárgsi Žl. Mušeikos viens kitam pradėjo pagaliais gargsė́ti Ldk. 5. intr. eiti dideliais, retais žingsniais: Kad gárgsi – kaip žąsinas Km. Kažin koks dilba per arimą gárgsi Sv. Kas jam: iš resvo sau ir gárgsi Lel. \ gargsėti; atgargsėti; išgargsėti; nugargsėti; pagargsėti; sugargsėti
Dictionary of the Lithuanian Language.